Iš ciklo „Gražieji Rytai“. 1980 metai

Pranas Gailius prieš II pasaulinį karą gyveno Mažeikiuose, tačiau 1944 m. buvo priverstas palikti Lietuvą. Visą likusį gyvenimą praleido Prancūzijoje. Studijavo aktorystę, architektūrą, bet galiausiai pasirinko tapybos studijas. Jis mokėsi pas garsų prancūzų modernistą Fernaną Ležė. Jis įdiegė lietuviui išraiškingą linijinį piešinį ir spalvinių kontrastų pomėgį.

Ciklą „Gražieji Rytai“ Gailius sukūrė pagal Gérard Willemetzo prancūziškus vertimus iš Omaro Chajamo  „Rubajatų“. Omaras Chajamas – senovės persų mokslininkas, filosofas ir poetas, gyvenęs 11-12 amžiuje. „Rubajatuose“ kalbama apie moters ir gyvenimo grožį, plėtojama meilės, vyno ir džiaugsmo tematika.

Dailininkas siekė perteikti poetinio teksto emociją. Todėl jis pasitelkė gyvą išraiškingą kontūrą, bet įpynė ir realistiškesnius nuogo moters kūno, rožės motyvus. Į kompoziciją organiškai įsilieja raidės. Išraižytas prancūziškas tekstas lyg ornamentuota užuolaida užpildo dalį lakšto. Pasigėrėjimą kelią ir paviršių reljefiškumas. Juntama prancūziška elegancija bei šios šalies menininkus modernistus primenantis formos lengvumas.

Iš tiesų svarbu pasakyti, kad „Gražieji Rytai“ yra ne atskiri lakštai, bet vadinamoji bibliofilinė, arba dailininko knyga. Ji skirta grafikos meno gurmanams. Skirta lėtam vartymui ir ramiam grožėjimuisi kiekvienu kūrinio elementu – piešinio linijomis, poetinio teksto grožiu, spalvos inkliuzais.