Tu mano prieglobstis, tvirtovė, manasis Dievas, kuriuo pasitikiu

Gyvenimo saulėlydyje, apie 1990-uosius metus Pranas Gailius pradėjo kurti dar vieną bibliofilinę knygą, šį kartą religine tema – „91 – oji Dovydo psalmę“. Nuo tada gilioji religinio teksto prasmė persmelkė Gailiaus kūrybą ir buvo viena svarbiausių daugiau kaip dešimtį jo kūrybinio gyvenimo metų. Pagal 91 Dovydo psalmę Gailius kūrė ne tik grafikos, bet ir didelio formato tapybos darbus. Pasak menotyrininkės Reginos Urbonienės, visas šis ciklas liudija pakilų dvasingumą, Aukščiausiojo globą, užtarimą, laukiamą ramybę ir padėką.

„91 – oji Dovydo psalmė“ – tai mišria technika sukurti didelio formato lakštai su išraižytomis psalmės ištraukomis prancūzų ir hebrajų kalbomis. Lakštai turėjo būti sujungti į bibliofilinę knygą, bet tai nebuvo padaryta.

Ši kompozicija labai dinamiška, įvairių dydžių lotyniškos ir hebrajiškos raidės sklando spalvingoje plokštumoje. Vizualiai vaizdas atrodo kaip abstrakcija, juk čia beveik niekas nepavaizduota. Ieškant konkretumo, galėtume įžvelgti nebent augalinio ornamento motyvą keturiuose kompozicijos kampuose. Bet šis abstrahuotas vaizdas – labai iškalbingas, nes teksto idėja atveriama žodžiais ir išsireiškimais iš 91 psalmės. Galime perskaityti: „mano Dieve“, „kuriuo pasitikiu“, „mano prieglobsti ir mano tvirtove“. Tai žodžiai, ištarti ……,

Ciklas „91 – oji Dovydo psalmė“ atskleidžia įspūdingą dailininko sugebėjimą atsisakyti vaizdinio pasakojimo ir jo vietoje naudoti  liniją, žodį ir spalvą bei paversti juos naujų patirčių pasauliais.

Apatiniame dešiniajame lakšto kampe pieštuku parašytas dailininko vardas. Apie 1957 metus, kai grafikas ėmė garsėti, savo kūrinius jis ėmė pasirašinėti tik vardu – Pranas. Taip atsirado trumpas, prancūzams lengviau įsimenamas jo meninis pseudonimas.