Lietuvos ir Prancūzijos tapytojas, grafikas, vienas garsiausių pasaulyje lietuvių išeivių dailininkų.

Mokėsi Mažeikių gimnazijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė į Vakarų Europą. 1945 m. apsigyveno Strasbūre, piešimo mokėsi Taikomosios dailės mokykloje. 1950 m. studijavo F. Léger meno akademijoje, nuo 1953 m. – Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje.

Dailininkas kūrė tapybą, grafiką, koliažus, skulptūras, knygas. Jo autorinės parodos vyko Vokietijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV, Japonijoje ir kitur, tačiau pažintis su P.Gailiaus kūryba Lietuvoje prasidėjo tik 2004 m., praėjus 50 metų nuo jo pirmosios parodos Paryžiuje, „Galerie du Haut Pavé“. Prano vardu jis buvo gerai žinomas Paryžiaus galerijose, jo kūrybos turi įsigijusi Nacionalinė Prancūzijos biblioteka, Prancūzijos modernaus meno centras (Centre Georges Pompidou-Beaubourg), kitų šalių muziejai. P.Gailiaus tapybos ir grafikos darbai yra pasklidę po privačias Lietuvos kolekcijas.

Iš dailininko pokalbio su Valdu Papieviu 2011 m. Paryžiuje:
Mano biografija – mano tapyboje, darbuose. Aš noriu, kad ji išsiskleistų tapyboje… Ir aš noriu, kad ji būtų graži, įspūdinga…

Apleidau Lietuvą gana jaunas. Tuo metu buvo labai šalta, buvo daug sniego. Vokiečiai bėgo, lietuviai bėgo, mes niekur kitur iš Mažeikių negalėjome bėgti, tiktai į Latviją. Jėzau Marija, ko aš ten nemačiau. Mane atskyrė nuo motinos, aš pradėjau klajoti vienas po pasaulį. Ir žiūrėti į pasaulį savomis akimis. Aš viską mačiau savo paties akimis ir supratau savo protu. Ačiū Dievui, šita baisi patirtis ne tik kad manęs nesužlugdė, bet priešingai – atvėrė mano sielos ir proto akis. Pasaulyje atsidūriau vienas, dar neturėdamas šešiolikos metų. Ši biografinė mano gyvenimo dalis mane suformavo kaip menininką.

Manau, jog man pasisekė, kad mane suformavo prancūzų menas, kultūra. Tai labai tiko mano tėvynės išgyvenimui. Buvau tiek pripildytas, toks pilnas, jog man reikėjo išsilieti.

Jeigu norite kalbėti apie mano biografiją, galite kalbėti tik apie kūrybinę mano biografiją. Kitos biografijos neturiu, o jei ir turiu, ji svarbi tik man…
Menas yra būdas pasidalyti patirtimi, menas yra dalijimasis su kitais…
Menas yra privilegijuota dalijimosi forma, atverianti gyvenimo gelmę. Kad pažintum mane, reikia žiūrėti į mano paveikslus ir juos matyti, ir įsiklausyti į juos.