Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija
Daugiau nei 150 metų skaičiuojanti Marijampolės (dabar Rygiškių Jono) gimnazija yra ne tik viena seniausių Lietuvoje, bet ir galinti pasigirti išskirtiniais savo auklėtinių pasiekimais. Daug jų nusipelnė Lietuvos kultūrai, mokslui ir net valstybingumui. Gimnazijoje mokėsi kone visi, kurių vardai pirmiausia ateitų į galvą jei reiktų suminėti lietuvybės puoselėjimui ir Lietuvos valstybės atkūrimui svarbius asmenis. Čia mokėsi ir Vincas Kudirka ir Jonas Basanavičius, o iš dvidešimties signatarų pasirašiusių 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą net šeši buvo Marijampolės gimnazijos absolventai.
Tiesa, gimnazijai Rygiškių Jono vardas buvo suteiktas 1921 m. taip pat vieno iš garsaus absolvento, bendrinės lietuvių kalbos kūrėjo Jono Jablonskio (1860-1930) garbei. Rygiškių Jonas buvo vienas iš jo naudotų slapyvardžių.
Laikotarpiu tarp dviejų karų Rygiškių Jono gimnazijoje mokėsi ir žydų vaikai. 1926 m. kovo 22 d. Marijampolės žydų bendruomenės valdyba kreipėsi į tuometį švietimo ministrą Kazimierą Jokantą prašydama atleisti žydų mokinius nuo rašymo užduočių per šeštadieniais vykstančias pamokas. Judaizmo tradicija greta kitų veiklų šabato dieną draudžia rašyti, tačiau pats mokymosi, studijavimo procesas yra leidžiamas. Atsižvelgdamas į marijampoliečių žydų prašymą ministras pasiūlė gimnazijos vadovams „neversti žydų tikybos mokinius rašyti šeštadieniais, su sąlyga, kad tai nekenktų gimnazijos mokslo darbui“. Dėl šios priežasties daugelyje tarpukario Lietuvos mokyklų šeštadieniais nebuvo egzaminuojama, nebuvo atliekami kontroliniai darbai.
Yra pasakojimų apie tai, kad lietuviai vaikai žydžių mamų pavaišinti saldumynais padėdavo nusinešti žydų mokiniams kuprines su vadovėliais ir sąsiuviniais iki mokyklos, nes šabato dieną negalima ne tik rašyti, bet ir nieko su savimi neštis. Su šeštadienio vakaro sutemomis Pasibaigus šabatui, pasaulis turėjo būti nepakitęs, toks pat kaip ir jam prasidedant su penktadienio saulėlydžiu.
Šabatas (šabas, hebr. Šabat- neveikimas) – septintoji judėjų savaitės diena skirta Dievo garbinimui. Ši kas savaitinė šventė pasitinkama penktadienio vakare, sutemus, ir baigiama – šeštadienį saulei nusileidus. Žydų veiklos šabato metu yra gana griežtai reglamentuotos, draudžiamos kasdienės, rutininės veiklos. Laikas skiriamas poilsiui, bendravimui, Šventų raštų skaitymui. Šadato šventimą jungia idėja, apie tai, kad jei Dievas ilsėjosi septintą dieną po Pasaulio sukūrimo ir Jo kūrinys žmogus, per šią dieną neturėtų daryti įtakos ir pokyčių jį supančioje aplinkoje.