Marijampolės „Dirvos“ spaustuvė ir knygynas

Lietuvių kalbos mokymasis, išmokimas, naudojimas kasdieniame gyvenime ilgą laiką išliko opia problema, trūko mokytojų ir vadovėlių, nors poreikis mokytis lietuvių kalbos žydų tarpe augo, o pasiekimai ilgą laiką buvo nedžiuginantys.  Iki XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje nelietuvių mokykloms skirtų lietuvių kalbos vadovėlių pasirodė vos vienas kitas, o ketvirtajame dešimtmetyje jų skaičius ženkliai išaugo. Tai sietina su 1936 m. priimtu Pradžios  mokyklų įstatymu ir Vidurinių mokyklų įstatymu, kuriuose numatytas lietuvių kalbos kaip atskiro dalyko privalomas dėstymas nelietuvių mokyklose.

Dauguma žydams skirtų lietuvių kalbos vadovėlių buvo išleisti Kaune, išskyrus du – atspausdintus ir galimai parengtus būtent Marijampolėje. Vienu metu su pirmaisiais 1921 -1922 metais Kaune pradėtais spausdinti lietuvių kalbos vadovėliais žydams, 1922 m. Marijampolėje veikusioje A. Aguševičiaus (spaustuvės įsūrėjęs buvo Raseinių spaustuvininkas Abraomas Aguševičius, po jo mirties verslą perėmė sūnus – Aronas) spaustuvėje buvo išleistas A. Mir vadovėlis – žodynas „Nepaparastieji veiksmažodžiai“. Vadovėlyje buvo ne tik paaiškinta sudėtingesnių veiksmažodžių daryba, bet ir pateiktas jų vertimas į  hebrajų ir jidiš kalbas. Vadovėlyje lietuvių kalbos besimojantys žydų vaikai galėjo rasti tokių žodžių kaip „varliauti“, „žioplinėti“, „meluoti“ ar „tobulėti“ vertimus. Įdomu tai, kad  atrenkant išsamesnio aptarimo ir platesnių paaiškinimų vertus veiksmažodžius buvo naudojamasi P.Kriaušaičio ir Rygiškių Jono (Jono Jablonskio) parengtos „Lietuvių kalbos gramatikos“ skyriumi apie veiksmažodžius. „Nepaprastuosius veiksmažodžius“ ir kitus žydų mokykloms skirtus lietuvių kalbos mokymosi vadovėlius buvo galima įsigyti „Dirvos“ knygyne, adresu Piliečių aikštė 13 (dab. J. Basanavičiaus aikštė), Marijampolė. Antrasis vadovėlis buvo išleistas jau pačios „Dirvos“  bendrovės Marijampolės filiale (veikė 1919-1941).

Tai  1928 m. mokinius pasiekęs inicialais A.J. pasirašytas vadovėlis  „A.B. žydų mokyklai (elementorius)“. Šio dideliu dviejų tūkstančiu tiražu išleisto pradžiamokslio autorius pasislėpęs po inicialais buvo Rygiškių Jono gimnazijos absolventas Albinas Iešmanta (1887-1988), mokytojavęs ir dėstęs lietuvių kalbą ne tik savojoje Rygiškių Jono gimnazijoje, bet ir Marijampolės žydų gimnazijoje, tad kasdieniame darbe jis  jautė lietuvių kalbos mokymo priemonių pritaikytų žydų vaikams stygių.