Marijampolės žydų gimnazija
Nepriklausomoje Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ėmė formuotis naujo tipo moderni žydų švietimo sistema. Moderniosios mokyklos tapo vis patrauklesnėmis, nors greta jų veikė ir tradicinės religinio švietimo mokyklos – cherderiai ir ješivos, kuriose dažniausiai mokėsi religingų šeimų vaikai. Į sionizmą, tradicinę žydų kultūrą ir pasaulietinį
žydų ugdymą linkęs švietimo tinklas Tarbut susikūrė 1917 m. Maskvoje, o po Pirmojo pasaulinio karo tinklo mokyklose susiklostęs švietimo modelis su hebrajų dėstomąja kalba plačiai paplito rytinės Europos dalies valstybėse (Lenkijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir kitur).
Lietuva tapo svarbiausiu modernaus švietimo hebrajų kalba centru Europoje, čia veikė platus ugdymo įstaigų tinklas, apimantis visas ugdymo pakopas nuo darželių iki gimnazijų bei mokytojų rengimo seminariją. Gimnazijos su hebrajų dėstomąja kalba buvo Tarbut (hebr. Kultūra) švietimo tinklo pasididžiavimas, tarp jų buvo ir Marijampolės žydų gimnazija – pirmoji tokio tipo mokykla Lietuvoje, neretai laikoma pavyzdžiu kitoms šio tinklo gimnazijoms. Marijampolės žydų gimnazija atidaryta 1919 m. vasario 18 d. Tais pat metais pradėjo veikti analogiškos gimnazijos Virbalyje ir Vilkaviškyje. Laikinojoje sostinėje Kaune žydų gimnazija su hebrajų dėstomąja kalba buvo atidaryta 1920 m.
1919 m. į Marijampolės hebrajišką gimnaziją stojamuosius egzaminus laikė 447 berniukai ir mergaitės, tačiau tik 362 iš jų buvo priimti. Beje, ši naujo tipo mokykla su hebrajų dėstomąja kalba buvo patraukli ne tik Marijampolės žydų šeimoms – beveik 40 procentų vaikų, siekusių mokytis Marijampolės žydų gimnazijoje, buvo kilę iš kitų Lietuvos bendruomenių, o kai kurie jų net iš Lenkijos. Tiesa, gimnazijai skirtos patalpos (dab. Kęstučio g. 49) nebuvo tinkamos, pereiti iš klasės į klasę reikėjo nešildomais koridoriais, gimnazijos kiemas buvo mažas. Gerinant gimnazistų mokymosi sąlygas mokykla perkelta į labiau tinkamas patalpas toje pačioje gatvėje (dab. Kęstučio 6). Marijampolės žydų gimnazijoje, kaip ir kitose Tarbut tinklo gimnazijose, mokymosi programa buvo paremta bendravalstybine programa ir sionizmo ideologija. Tad gimnazijoje buvo mokoma ir lietuvių kalbos. Tarbut tinklo mokyklose buvo keliami itin aukšti reikalavimai mokytojams, neretai jie buvo baigę Europos universitetus, dalis jų buvo apmokyti dirbti su vaikais tinklo įsteigtoje Mokytojų seminarijoje. Sionizmui simpatizuojančios ar kiek galima geresnio išsilavinimo savo vaikams siekiančios Marijampolės žydų šeimos turėjo galimybę Tarbut tinklo mokyklose ugdyti savo vaikus nuo pat pradinės mokyklos (ji jau veikė 1922 m.), nors gali būti, kad Marijampolėje veikė ir Tarbut darželis, tačiau žinomiausia ir dažniausiai absolventų prisimenama yra būtent Marijampolės žydų gimnazija.
Tarbut (hebr. Kultūra) – į hebrajų kalbos mokymą, klasikinę žydų kultūrą ir pasaulietinį švietimą orientuota edukacinė draugija, savo ugdymo įstaigų tinklą išplėtojusi tarpukario Rytų Europoje.
Chederis – privati pirmos pakopos religinio ugdymo mokykla berniukams, pradedama lankyti nuo 3 metų (iš karto po to, kai vaikas sugeba pasirūpinti savo higiena). Tai religinė mokykla, kurioje mokomasi hebrajų kalbos, susipažįstam su religiniais tekstais. Mokykla baigiama iki paauglystės, ją baigę gabesni jaunuoliai ar turintys finansinių išteklių galėdavo religinių tekstų studijas tęsti ješivoje.
Ješiva – aukšto lygio religinių studijų mokykla jaunuoliams ir vyrams.
Sionizmas – bus paaiškintas prie kito teksto