Pereiti prie turinio

Marijampolės mergaičių gimnazija

  • Marijampolės mergaičių gimnazija
  • Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija
  • Marijampolės „Dirvos“ spaustuvė ir knygynas
  • Gimnazisto Jono Basanavičiaus pažintys su Marijampolės žydais
  • Makabi sporto klubas
  • Marijampolės „Hakhnasat Orhim“ sinagoga
  • Marijampolės Didžioji sinagoga
  • Sinagogų kiemas
  • Max Band/Maksas (Mordechajus Bandas, 1900-1974)
  • Marijampolės žydų gimnazija
  • Marijampolskiai iš Marijampolės
  • Holokaustas Marijampolėje. Marijampolės žydų žudynių vietos
  • Žydų įsikūrimas ir jų skaičius Marijampolėje
  • Boruchas Ben Jehuda (1894-1990) iš Marijampolės
  • Prezidento Kazio Griniaus šeima – Pasaulio Tautų Teisuoliai
  • Izraelis Bidermanas – Izis – Prancūzijos menininkas iš Marijampolės
  • Miesto inovatoriai
Marijampolės teatro afiša. 1936-11-14

Kelios dienos iki 1936 metų lapkričio 14 d. Marijampolėje buvo iškabintos afišos, skelbiančios apie du būsimus išskirtinius įvykius – tai jaunimo kultūrines ir sportavimo iniciatyvas skatinusios Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjungos „Jaunoji Lietuva“ teatro atidarymą Marijampolėje ir ta proga Marijampolės mergaičių gimnazijoje vyksiantį spektaklį. Buvo vaidinama ukrainiečių autoriaus Ivano Togobočno (tikra pavardė Šogolev) penkių veiksmų drama „Žydė perkrykštė“.

Dram Zhydivka vykhrestka

Drama buvo išleista ukrainiečių kalba Lvove, 1928 metais. Tai neįmantrus buitiškas pasakojimas apie sudėtingus pasirinkimus tarp meilės ir turtų, apie jausmus tarp skirtingų religijų žmonių ir sunkiai įveikiamas tradicinių bendruomenių skirtis. Įdomu tai, kad praėjus metams po šio pasirodymo Marijampolėje veikusi spaustuvė „Dirva“ išspausdino 32 puslapių J. Labužėlio vardu pasirašytą (autorius J. Masiulionis) kūrinėlį „Žydė persikrikštijo: trijų veiksmų šaržas“.

Šią neilgą, bet nemažą pašaipos ir nepalankaus požiūrio dozę turinčią dramą galėjo įsigyti ir skaityti XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos marijampoliečiai. Dramaturgas J. Labužėlis literatų aplinkoje vertintas rezervuotai, kaip neturintis didesnio talento, matyt, todėl autorius ieškojo jo įsivaizdavimu šaržavimui tinkamos temos ir personažų. Stereotipiškai jais tapo vestuvėms besirengianti žydų šeima: mergina, dukrą norintis ištekinti tėvas ir merginos rankos dėl jos tėvo turtų siekiantis jaunikis.

Marijampolėje veikusi spaustuvė „Dirva“ išspausdino 32 puslapių J. Labužėlio vardu pasirašytą (autorius J. Masiulionis) kūrinėlį „Žydė persikrikštijo: trijų veiksmų šaržas“

Emocijoms ir charakteriams sustiprinti Labužėlis naudojo veikiausiai marijampoliečiams, kaip ir kitiems su žydais sugyvenantiems lietuviams, atpažįstamas frazes ar žodžius Jidiš kalba , kuriuos užrašė lietuviškomis raidėmis Mišiugana (Liet. Beprotė), gojus (Liet. Nežydas) , givalt ( Liet. Baisu! Kas darosi), a greisin skandal (Liet. didelis skandalas/ triukšmas), gešeftas (Liet. Sandoris), kaput ( „šakės“, galas viskam).

Jidiš kalba – priklauso germanų kalbų grupei ir yra vokiečių kalbos pagrindu susiformavusi viena plačiausiai vartotų žydų aškenazių kalbų. Ji turi iš hebrajų ir aramėjų kalbų, taip pat iš konkrečios bendruomenės gyvenamo regiono kalbų perimtų skolinių. Ilgą laiką buvusi labiau šnekamąja nei rašto kalba, palaipsniui tapo literatūros, kultūros ir mokslo kalba. Užrašoma hebrajų kalbos raidynu. Lietuvoje naudota jidiš kalbos litviš tarmė.