Max Band/Maksas (Mordechajus Bandas, 1900-1974)
Marijampolėje augo, o vėliau garsiojoje Marijampolės žydų gimnazijoje vaikus piešimo mokė pasaulyje žinomas dailininkas, vieną iš savo drobių pavadinęs “Marijampolės pakrašty” – tai Mordechajus (Maksas) Bandas. Jo kurtų paveikslų savo kolekcijose turi ne tik Lietuvos dailės ar Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejai, jų yra pasaulyje žinomų muziejų rinkiniuose JAV, Prancūzijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, privačiose kolekcijose.
Tiesa, vasaros pabaigoje Mordechajus gimė ne Marijampolėje, bet Naumiestyje (dabar Kudirkos Naumiestyje) tradicinėje ir religingoje žydų šeimoje. Ankstyvoje vaikystėje jis tapo našlaičiu, jam sulaukus vos trejų mirė tėvas, o kai buvo penkerių – ir mama. Našlaitį Mordechajų kartu su seserimi į Marijampolę parsivežė ir čia augino teta. Prasidėjęs pirmasis pasaulinis karas įstūmė šeimą į nepriteklius, todėl gražiai piešęs ir polinkį dailei turėjęs keturiolikmetis Mordechajus ėmėsi uždarbiauti piešdamas reklamines iškabas žydų parduotuvėms. Jaunojo kūrėjo talentą netruko pastebėti Marijampolės žydų gimnazijos direktorius Maksas Majeris. Jis pakvietė dirbti dailės mokytoju gimnazijoje ir įdėjo nemažai pastangų, kad atvertų gabiam dailininkui daugiau galimybių studijuoti ir siekti meistriškumo. Būtent direktoriaus pastangomis dvidešimtmetis Mordechajus išvyko kelių metų studijoms į Berlyną, o iš ten į Paryžių. Čia jis įsitraukė į Paryžiaus dalininkų aplinką, susiformavo kaip dailininkas, išryškėjo jo kūriniams būdingas išskirtinis provincialus pasaulio matymas ir jo perteikimas drobėje, kūryboje liko nemažai žydų tradicinio gyvenimo siužetų, melancholijos, daug dėmesio kasdienybės detalėms. Dailininkas sukūrė itin minimalistinę ir elegantišką prancūziškojo ekspresionizmo su impresionizmo blyksniais formą. Kaip sako jo kūrybos vertintojai, Paryžiuje Bandas tapo dar „žydiškesnis“, o „tapęs paryžiečiu jis vis dėlto pasiliko marijampoliečiu“ (N. Frankas, 1939, Apžvalga, nr. 24 p. 7). Maksu Bandu pasirašinėti ėmęs Mordechajus pripažinimo sulaukė jaunas.
Apie jo tarptautinį pasisekimą ne kartą rašė ir tarpukario Marijampolėje leisto laikraščio „Suvalkietis“ žurnalistai. Net jie atkreipė dėmesį, kad pasaulyje rašant apie Masksą Bandą visada yra minimą ir Lietuva, nors savo tėvynėje dailininkas mažiau pažįstamas ir vertinamas nei Berlyne ar Paryžiuje. Marijampolėje savo studijoje „Suvalkiečio“ žurnalisto aplankytas Maksas šmaikštavo apie savo jauną amžių ir žinomumą: „Buvo atsitikimų, kad Berlyne aš turėdavau visai išeiti iš savo paveikslų parodos, kada ten ateidavo koks žilagalvis autoritetas, o Paryžiuje kai kas man net patardavo pudra pabarstyti savo plaukus, nes esą nepražilę plaukai labai nesiharmonizuoja su mano kūryba“ (1932, Suvalkietis, nr 29 (liepos 17 d.) p.3
Dar vienas netikėtumas. Bandas yra sukūręs trisdešimt antrojo JAV prezidento Franklino D. Ruzvelto (Roosevelt) portretą, ši užduotis jam teko 1933 m. svečiuojantis JAV. Vykstant Antrajam pasauliniam karui dailininkas su šeima emigravo (1940) į JAV, įsikūrė Floridoje ir ten gyveno iki mirties. 2018 m. P. Butlerienės gatvėje esančioje sinagogoje buvo surengta pasaulyje garsaus dailininko marijampoliečio Makso Bando kūrinių paroda.