1895 m. Stambule (Turkija) susikūrė pirmasis žydų sporto klubas, pasivadinęs „Makabi“. Klubo nariai pasivadino tautinio žydų didvyrio Judos Makabėjaus (Makabio) vardu. Jis 164 metais po Kristaus vadovavo pergalingam žydų sukilimui prieš helenų valdovus, viena pagrindinių sukilimo pergalių buvo Jeruzalės Šventyklos išvadavimas ir atšventinimas. Pabrėžiant dvasinį šios pergalės dėmenį ir prisimenant svarbiausios judėjų religinės vietos – Jeruzalės Šventyklos atšventinimą ir sugrąžinimą tikintiesiems, žydai kasmet žiemą (dažniausiai gruodį) švenčia šviesos pergalę prieš tamsą – Chanukos (hebr. Atsinaujinimo) – šventę. Jos metu namuose, o pastaruoju metu ir Lietuvos didžiųjų miestų viešose erdvėse yra statoma Chanukija – speciali aštuonšakė žvakidė. Kasdien aštuonias dienas iš eilės yra uždegama po vieną žvakę, o šis ritualas vadinamas „žinios apie stebuklą paskelbimu“. Tiesa, Chanukos dienomis yra valgomi sklindžiai, spurgos ir kiti aliejuje virti patiekalai. Litvakai nuo seno per chanuką kepa bulvių blynus – latkes.
Iš Turkijos idėja, kad galima jungtis į klubus ir sportuoti, taip leidžiant laisvalaikį, gerinant savo sveikatą ar net siekiant rimtesnių sportinių rezultatų ir pergalių, netrukus paplito po Vakarų Europą. Rusijos Imperijoje panašūs judėjimai radosi palyginti lėtai. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje pirmasis „Makabi“ klubas įsikūrė Vilniuje, 1916 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1918 m. vasario 16 d.) „Makabi“ klubų idėja greitai populiarėjo ir buvo itin patraukli tarp jaunimo. Pirmasis klubas įsikūrė 1919 m. Kaune, o po metų vykusiame visų Lietuvoje veikusių „Makabi“ sąjungos suvažiavime, regis, jau dalyvavo ir Marijampolės „Makabi“ klubo nariai.

Lietuvos žydai dalyvaudavo ne tik tarpusavio rungtynėse tarp skirtingų „Makabi“ klubų ar žaisdavo ir lenktyniaudavo kartu su lietuviais, bet ir atstovaudami Lietuvą dalyvaudavo pasaulinėje žydų sporto šventėje Makabiadoje.
Chanuka – žiemą švenčiama judėjų šventė, kurios metu prisimenamas Judo Makabėjaus (Makabio) sukilimą ir Jeruzalės Šventyklos sugrąžinimą tikintiesiems. Talmude pasakojama legenda, jog helenų išniekintoje Jeruzalės Šventykloje buvo rastas vienas ąsotis su alyvų aliejumi, naudojamu menorai (septynšakei žvakidei) uždegti, jos liepsna turėjo sugrąžinti Šventyklai sakralumą. Aliejaus buvo mažai, jo turėjo užtekti vos vienai dienai, tačiau stebuklo jėga jis degė net aštuonias dienas, kol buvo atvežta daugiau apeigoms reikalingo aliejaus. Legenda pasakoja apie nenutrūkstantį Dievo garbinimą ir jo Išrinktosios tautos ištikimybę.

Litvakas (ai) – iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos (žydų supratimu Lietuvos – Lita (heb.) ar Lite (jidišu)) kilę žydai, turintys tradicinio gyvenimo savitumų ir kalbantys jidiš kalbos litviš tarme.