Prezidento Kazio Griniaus šeima – Pasaulio Tautų Teisuoliai
Jei ne viską, tai tikrai labai daug apie tarpukario Lietuvos prezidentą Kazį Grinių (1866-1950) galima sužinoti jam skirtame memorialiniame muziejuje. Jis įsikūręs name, kuriame prezidentas gyveno dešimtmetį XX a. pradžioje, nuo 1904 iki 1914 m.
Nors ir trumpai ėjo savo pareigas, šis Lietuvos prezidentas išskirtinis – jis kartu su žmona Kristina Griniuviene (Arsaite, 1896-1987) už žydų gelbėjimą Holokausto metu yra pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Šį itin garbingą titulą išgelbėtų ar apie išgelbėjimo faktą galinčių paliudyti asmenų teikimu, atlikus sudėtingą tyrimą, pripažįsta Izraelyje veikiančio Jad Vašem Holokausto memorialiniame muziejuje sudaryta visuomeninė Pasaulio tautų Teisuolių pripažinimo komisija. Prezidentui ir jo žmonai Pasaulio Tautų teisuolio vardas suteiktas 2015 m. pabaigoje.
Pirmas oficialus veiksmas, rodęs prezidento nepritarimą nacistinės Vokietijos okupacinės valdžios veiksmams, buvo 1942 m. lapkričio 14 d. kartu su buvusiais nepriklausomos Lietuvos ministrais prof. Jonu Pranu Alekna (1879-1955) ir kunigu prof. Mykolu Krupavičiumi (1885-1970) okupacinės vokiečių kariuomenės generaliniam komisarui Lietuvoje gauleiteriui Adrianui fon Rentelnui įteiktas protestas – memorandumas. Šiuo drąsiu žingsniu buvo nesutinkama ir prieštaraujama dėl vykdomų lietuvių, lenkų ir rusų represijų bei žydų žudynių. Šis kreipimasis turėjo pasekmių, buvę ministrai buvo deportuoti į Vokietiją, o prezidentui skirtas namų areštas ir privaloma tremtis į Selemos Būdos kaimą. Kazys Grinius ne tik viešai išsakė nepritarimą, bet ir prisidėjo prie žydų gelbėjimo – Girnių šeimos namuose Kaune buvo slepiamas Kauno geto Antifašistinės kovos organizacijos vado pavaduotojas Dmitrijus Gelpernas (1914–1998). Jis iš ankščiau buvo pažįstamas su Kristina Griniuviene, nes abu domėjosi filatelija ir kai kada keisdavosi pašto ženklais. Griniuvienė iš pažįstamų sužinojo, kad D. Gelpernas yra Kaune ir reikalingas pagalbos, tačiau tą kartą Gelpernas grįžo į Kauno getą, nors Griniuvienė ir buvo užsiminusi, kad jei reikėtų – suteiktų pagalbą. Vis dėlto po Didžiosios akcijos Kauno gete 1941m. spalio 29 d., kai buvo nužudyta apie 10 tūkst. žydų, Dmitrijus nusprendė kreiptis pagalbos į Grinius. Jų namuose jis gavo atskirą kambarį ir valgydavo kartu su šeimininkais prie vieno stalo. K. Grinius pasitikėdavo ir pas jį ateinančias lankytojais, neslėpė namuose slapstantis žydą. Keletą mėnesių iki prezidento ištrėmimo į Selemos Būdą, Grinių namuose gyvenęs Gelpernas kai kada išeidavo į miestą, lankydavosi gete, Grinius jam parūpindavo reikalingų medikamentų, suteikdavo dominančios informacijos apie įvykius mieste.