Marijampolės Didžioji sinagoga
Tai seniausia iš trijų Marijampolėje buvusių sinagogų, tyrinėtojai mano, kad galimai ji statyta tarp 1780 ir 1820 metų, kai Marijampolės rabino pareigas ėjo Chaimas Perlmuteris- Šerešoveris (Chayim Perlmuter-Shereshover). Jis buvo pirmasis Marijampolės žydų bendruomenės rabinas, iki tol žydai marijampoliečiai kviesdavosi savo poreikiams Kalvarijos bendruomenės rabinus.
Ši sinagoga kartu su kita, jau stovėjusia 1825 metais, sudarė vadinamąjį sinagogų kiemą – vieną pagrindinių bendruomenės veikimo erdvių mieste – jidišu vadinamą shulhoyf (tarp dabartinių Kauno ir Senosios (anksčiau turėjusios Sinagogos pavadinimą) gatvių).
Lenkijos senųjų aktų archyve Varšuvoje yra išlikę Karolio Kaminskio 1857 m. padaryti sinagogos brėžiniai, iš kurių matyti, kad tai kvadratinio plano statinys, turintis dvylika langų. Šis langų skaičius nėra atsitiktinis – būtent tiek langų stengiamasi įrengti daugumoje sinagogų, taip simbolizuojant dvylika Izraelio giminių.
Didžiosios sinagogos pastatų kompleksas. Autorius: Aurimas Širvys
Nors pastatas išoriškai pakitęs sovietmečiu, o interjerai sunaikinti, apie jo istorinį vaizdą ir interjero įstabumą žinome iš tarpukariu darytų nuotraukų, leidžiančių įsivaizduoti, kaip didingai atrodė ši sinagoga. Tai dviaukštis aukštą mansardinį stogą ir vienaukščius priestatus ties šoniniais pasato fasadais turėjęs pastatas. Jei lygintume jį su XIX a. žinomais brėžiniais, matytume, kad jau tuomet sinagoga buvo rekonstruota, tapo dviaukšte ir puošnesne, su daugiau langų, o jų suapvalintose viršutinėse dalyse buvo įmontuotos Dovydo žvaigždės. Šios mūrinės sinagogos ažūrinių medžio drožinių Aron kodešas, paremtas dviejų stilizuotų liūtų skulptūrų, keturių siaurų kolonų ištaigingu lyg baldakimas stogu dengta bima ar šviesios lubos, nusėtos mažesnėmis žvaigždėmis apie didelę Dovydo žvaigždę, ir kita puošyba buvo mediniai, rodantys vietos amatininkų meistrystę. Šioje sinagogoje moterų dalis buvo pirmame aukšte, nuo pagrindinės vyrų maldos salės atskirta medine ažūro sienele.
Rabinas – (hebr. Rav – iškilus asmuo, mokytojas) – tinkamą išsilavinimą ir jo patvirtinimą turintis žydas, žydų bendruomenės kvietimu vykdantis jos vadovo pareigas. Šios pareigos einamos už sutartą atlygį.