Mergelės Marijos apsireiškimas Fatimoje. XX a. 7 deš.

Vis įžengus į didžiąją galerijos patalpą, pamatysite didžiulį vitražą su Mergelės Marijos ir piemenėlių figūromis. Šis kūrinys yra vienas iš dešimties Jonyno vitražų, buvusių vienoje katalikų bažnyčioje JAV. Kai bažnyčia nustojo veikti, vitražai atsidūrė meno kūrinių aukcione. Ten juos pamatė ir įsigijo Beatričė Kleizaitė-Vasaris, kad padovanotų Marijampolei.

Vitraže vaizduojamas Marijos apsireiškimas Fatimoje (Portugalija, 1917). Švenčiausiąją Mergelę Mariją danguje išvydo trys vaikai, ganę avis. Kaip tik todėl jos pavaizduotos šiame vitraže. Taip pat reiktų nepamiršti, kad avinėlis yra vienas populiariausių Kristaus simbolių. Marija vaikams sakė, jog ji yra Rožančiaus karalienė, ragino melstis ir atgailauti. Tuo metu vyko I pasaulinis karas.

Dailininkas pavaizdavo pačius svarbiausius įvykio dalyvius – Mergelę Mariją ir tris vaikus, nors, pasak jų, apreiškime būta angelo, kunigų, popiežiaus. Jonynas buvo labai geras piešėjas. Mergelės Marijos figūra pavaizduota parastai ir kartu didingai. Ypač puošnus jos nimbas, apsagstytas žvaigždėmis, spinduliuojantis raudona spalva.

Jonyno kūrinys atliktas klasikine vitražo technika – iš spalvoto stiklo plokštelių, sujungtų švino juostomis. Kai kur dailininkas panaudoja ir grafinius elementus. Juodomis piešinio linijomis jis paryškino tokias smulkias detales kaip rūbų klostės arba augalai.

Šio vitražo autorius Jonynas buvo universalus kūrėjas. Vitražus, kaip ir skulptūras, jis pradėjo kurti Amerikoje. Dar gyvendamas Lietuvoje, Jonynas buvo garsus grafikas, knygų iliustruotojas, plakatų kūrėjas, baldų dizaineris, apdovanotas pasaulinės Paryžiaus parodos aukso medaliu (1937).  Jo posūkį į vitražą ir bažnytinę dailę nulėmė XX a. 6-7 deš. Amerikoje atsiradęs poreikis įvairiose vietovėse statyti ir puošti naujas bažnyčias. Amerikoje Jonynas greitai įsisavino vitražo kūrimo techniką, įkūrė privačią bažnytinės dailės studiją (1955) ir kūrė vitražus, mozaikas, skulptūras, baldus.