Gimnazisto Jono Basanavičiaus pažintys su Marijampolės žydais

Lietuviai ir žydai, vaikai ir jaunuoliai, neretai susipažindavo savo kieme ar gatvėje, svarbi tarpusavio bendravimo vieta buvo ir mokyklos. Žydų vaikai neretai mokydavosi lietuvių gimnazijose, tokį šeimos sprendimą  galėjo lemti įvairios priežastys:  lietuviška  mokykla buvo geresnė, nei apylinkėse esančios žydų mokyklos, gal buvo arčiausiai namų, lietuvių mokykloje taip pat buvo visos galimybės išmokti lietuvių kalbą, o ji buvo  būtina norint studijuoti universitete. Baigusieji lietuvišką mokyklą žydai kitaip, nei baigusieji žydų gimnaziją (su jidiš ar hebrajų dėstomąja kalba) žydai, neturėjo laikyti stojamojo lietuvių kalbos egzamino. Jis  neretam bent XX a. trečiąjį dešimtmetį vis dar tapdavo kliūtini studijuoti universitete.

Marijampolės gimnazijos mokinys, vėliau tapęs viena kertinių personalijų Lietuvos tarp dviejų karų istorijoje, Jonas Basanavičius savo užrašų knygelėje ties 1870 m. birželio pirmosios, trečiadienio, data  įrašė  žinutę apie jo palikimą po pamokų net dviems  valandoms „drauge su Samueliu Tuvin‘u, žydeliu“*. Tai buvo bausmė už jų vėlyvus pasivaikščiojimus gimnazistams neleistinu laiku.

*Cituota iš Raila Eligijus, Lietuvystės Mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija, Naujasis Židinys-Aidai, 2019, p. 30.

Vertas dėmesio sutapimas yra ir tai, kad pirmąją Marijampolės gimnazijos gimnazisto Jono Basanavičiaus ir jo bendramokslių nuotrauką yra padaręs vienas pirmųjų Marijampolės fotografų žydų kilmės Leonas Anšeras  (Leon Anscher).  Bebaigiantys gimnaziją septinto skyriaus gimnazistai (J. Basanavičius viduryje)  fotografavosi šio fotografo studijoje (1873). Iš XIX a. pabaigoje  marijampoliečio žydo nespalvotos  fotografijos žinome, kaip atrodė gimnazistas J. Basanavičius. Atrodo, tai yra pirmasis ir ankstyviausias iš šiandien žinomų jo atvaizdų.