Lietuvos monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė, profesorė.

1935 m. baigė Kauno Saulės gimnaziją, 1941 m. – Kauno suaugusiųjų gimnaziją, 1949 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, kur studijavo monumentaliąją tapybą. 1948 m., dar nebaigusi studijuoti buvo pakviesta dėstyti piešimą Kauno dailės institute. Nuo 1952 m. Vilniaus dailės institute dėstė piešimą, nuo 1968 m. ten pat vadovavo freskos ir mozaikos studijai, o nuo 1978 m. buvo tapybos katedros studijos vadovė. Dailininkės kūryboje išskirtinos trys sritys: monumentalioji dailė, molbertinė tapyba ir piešinys.

S. Veiverytės kūriniai – didelio formato, monumentalūs, ekspresyvūs. Dailininkė nutapė figūrinių kompozicijų, sukūrė freskų, piešinių, garsių Lietuvos žmonių – gydytojų, menininkų, architektų – portretų: A. Savicko, N. Ambrazaitytės, R. Staliliūnaitės, J. Kuzminskio, R. Katiliaus, K. Simanonio, S. Ušinskio, L. Truikio , V. Vizgirdos, O. Milašiaus, J. Ivanauskaitės, Beatričės Kleizaitės-Vasaris, monsinjoro K. Vasiliausko ir daugelio kitų.

13 dailininkės kūrinių yra P. M. Tretjakovo galerijoje ir Puškino muziejuje, 3 paveikslai Sofijos nacionalinėje galerijoje, nemažai darbų įsigiję įvairių šalių kolekcininkai.

Už kūrybą 1996 m. Sofija Veiverytė apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu, 2004 m. – Estijos Valstybės Baltosios Žvaigždės ordinu, 2009 m. dailininkei suteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.