Peizažas. 1947 metai

Šis „Peizažas“ – iš Vokietijos laikotarpio. Kelio motyvas ir rudens spalvomis degantys medžiai gali būti suprantami kaip sunkios emigranto dalios, jį lydinčios skaudžios nežinomybės simboliai. Paveiksle dangus – dramatiškai tamsus, medžiai skausmingai ryškūs, o kelias ne nuvingiuoja tolumoje, bet yra tarsi užtvertas augalijos, upės ir kalno horizonte. Paveikslas turtingas spalvomis, atliktas energingais potėpiais, tarsi vienu atsikvėpimu. Nerami ir liūdnoka peizažo nuotaika perteikia dailininko, praradusio Tėvynę, emocijas. Galima sakyti, kad tai tik gamtos vaizdas. Bet šis dailininkas sugebėdavo gamtos dalelę paversti pasakojimu apie savo mintis ir jausmus.

Vakaro baladė. 1967 metai

„Vakaro baladė“ atlikta mišria technika. Tai reiškia, kad darbe esama tik autoriui žinomų technologinių paslapčių. Mums, žiūrovams, belieka apžiūrinėti. Šis paveikslas – tai šventė akims. Įsižiūrėkime, abstrakcijos paviršius tarsi gyvas. Potėpiai patys įvairiausi – platūs, siauri, riebūs, sausi, spalvos blyksi ir pulsuoja. Kaip rodo kūrinio pavadinimas, Galdikas kūrė baladę. Literatūrinė baladė neretai pasakoja intriguojančius ir paslaptingus įvykius. Ši, tapyta baladė siūlo mums intriguojančią galimybę kartu su dailininku akimis įsiskverbti į spalvų ir formų būvius, pajusti auksinio rudens vakaro nuotaiką.