Iš serijos „Jūra“. II. 1977 metai

Pažvelgę į šį paveikslą, pirmiausia pamatysime didingą spalvų derinį – smaragdo žalia ir ultramarino mėlyna, ir karališkos raudonos lašai. Sukasi ir blyksi spindintys koncentriniai ratai. Jų spalviniai tonai kinta nuo gilių ir tamsių iki švelniai žalsvų ir melsvų. Dailininkas sukūrė paveikslą-optinę iliuziją, skambančią ir pulsuojančią lyg muzika ar fantastiškas miražas. Gali būti, kad tai yra jūros vaizdinys arba vandens purslų iliuzija. O gal ir ne? Tapybos darbų serija su labai panašiais abstrakčiais motyvais buvo pradėta 1975 metais, dailininkui dar gyvenant sovietinėje Lietuvoje, ir vadinosi „Tamsi tapyba“. Tai reiškia, kad ne konkretaus tikrovės motyvo perteikimas dailininkui buvo svarbiausia. Jį domino optinė iliuzija, spalva, šviesa, dažų savybės, geometrinės formos ir jų išdėstymas plokštumoje arba erdvėje.

Žiliaus vardas svarbus Lietuvos kultūros istorijoje. Jis yra iliustravęs Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Mykolo Sluckio ir kt. knygas, taip pat kūrė atvirukus, apipavidalino lietuvišką kino filmą „Jausmai“. Bet kai kūrė tik sau, tapė dekoratyvias abstrakcijas,  sekė moderniojo Vakarų meno raidą. Tai kirtosi su reikalavimais, kurie buvo privalomi sovietinės Lietuvos kūrėjams. Už nepaklusnumą ir socialistinio realizmo ignoravimą dailininkas buvo pašalintas iš „Minties“ leidyklos vyriausiojo dailininko pareigų. 1975 metais jis oficialiai paprašė leidimo emigruoti.  Po metų jis išvyko į Niujorką ir dirbo reklamos srityje.